- šposas
- ךpósas (vok. Spaß) sm. (1) K, BzF185(Prk), Rtr, NdŽ, KŽ, Ar, Skr, Vdk, špõsas (2) Š, NdŽ, FrnW, KŽ pokštas, išdaiga, juokai: Mesk savo špósus in šoną Vs. Kažno ar nepasibaigs tie špósai kada ašarom? Užp. Jug čia špõsai baisiausiejai dedas Varn. Išjodavom nakties (naktį ganyti), tai te kokių špósų pridirbdavom Slm. Tai tas Samolius vis darė jom špósus Srj. Aš tavęs neprašiau, ka pati tokius šposùs dirbtumi Trk. [Velnytis] beraudodamas sumislijo tokį šposą BsMtII15(Srd). Saulė ne šposais nudegė nugarą Pn. Jis špósą man iškirto J. Špósus krečia, daugiau nieko Dkš. Susirinkdavo vyrų daugiau, tai visokių špósų iškrėsdavo Slv. Kaip išgera, tujau kokį špõsą i pakreta Žr. Aš jum šposą nukrėsiu Vlkv. Gražu buvo [vakaronėje]: pašoko, padainavo, špósų pakrėtė Mžš. Da prikrės anas tau špósų, pamatysi! Skdt. Ai, to mūsų baba tai špósus krečia: i serga, i vėl sveika Mžš. Daugiau aš su tavim špósų nekrėsiu, aš nelauksiu, kol tu mane parsimesi Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.